Klimato kaitos švelninimas, prisitaikymas prie jos ir biologinės įvairovės išsaugojimas yra itin dideli mūsų visuomenės ir politikos iššūkiai. Keičiantis klimatui, jie taps vis aktualesni.
Nors planetos durpynai dengia vos 3 proc. sausumos ploto, tačiau juose sukaupta beveik du kartus daugiau organinės anglies, nei visuose mūsų planetos miškuose. Natūralios ir gyvybingos pelkės yra patikimos organinės anglies saugyklos, kuriose durpių pavidalu ji kaupta ne vieną tūkstantmetį. Deja, pelkės dešimtmečius buvo sausintos ir eksploatuotos, toks netvarus jų naudojimas sukelia dideles aplinkosaugos problemas:
•durpių skaidymąsi ir dideles šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas;
•durpinių dirvožemių nykimą, dirvos suslūgimą ir mažėjantį derlingumą;
•didesnę vandens telkinių taršą maistinėmis medžiagomis (ypač azoto junginius);
•buveinių ir biologinės įvairovės nykimą;
•padidėjusią potvynių, sausrų ir gaisrų grėsmę.
Nepažeistos pelkės gali sukaupti iki 0,2–0,5 t/ha organinės anglies per metus. Nusausintų pelkių, kurioms būdingas žemas gruntinio vandens lygis, deguonies prisotintose durpėse suintensyvėja mikroorganizmų veikla, lemianti organinės medžiagos skaidymą (mineralizaciją) ir nykimą. Proceso metu į atmosferą išsiskiria CO2, o pati pelkė tampa nuolatiniu ŠESD emisijų šaltiniu.
Pelkių sausinimas ir ŠESD emisijos Lietuvoje
Lietuvoje pelkės ir durpynai užima apie 10 proc. šalies teritorijos. Deja, apie du trečdaliai šių žemių yra pažeistos sausinimo, todėl yra nuolatinis ŠESD emisijų šaltinis. Kasmet dėl sausinimo iš pažeistų Lietuvos pelkių ir durpynų išsiskiria 10,8 mln. tonų CO2 ekvivalento (CO2e).
Didžioji nusausintų durpynų dalis skirta žemdirbystės ir miškininkystės reikmėms. Itin didelį neigiamą poveikį klimatui turi intensyviai žemės ūkyje naudojami (ypač ariami) durpynai. Tokių durpynų emisijos siekia iki 40 tonų CO2e iš hektaro per metus.
Durpių gavybai šalyje naudojama vos 3 proc. visų Lietuvos nusausintų durpinių dirvožemių, tačiau šis sektorius itin prisideda prie klimato kaitos. Kasmet sausinimo ir durpių kasybos pažeisti durpynai kartu su apleistais nebenaudojamais durpynais išskiria apie 1 mln. tonų CO2e.
Prie klimato kaitos itin prisideda ir miškų ūkyje naudojami sausinti durpynai, kuriuose kasmet išsiskiria apie 17 proc. visų iš pelkių apskaitomų ŠESD emisijų (Valatka ir kt., 2018). Nusausintuose durpynuose įsikuriant medynams, durpių skaidymąsis vyksta dar aktyviau, o išsiskiriantis ŠESD kiekis neatsveria medienoje kaupiamos organinės anglies.
Pelkių hidrologinio režimo atkūrimas – geriausia priemonė kovoje su klimato kaita
Hidrologinio režimo atkūrimas ir pelkininkystės veiklų įgyvendinimas galėtų reikšmingai prisidėti prie ŠESD emisijų mažinimo. Pažeistų pelkių hidrologinio režimo atkūrimas, mažinant ŠESD emisijas bei gerinant gamtinių buveinių apsaugos būklę, numatomas nacionaliniuose strateginiuose dokumentuose, tarptautinėse iniciatyvose, teisės aktuose.
Hidrologinio režimo atkūrimo darbai Lietuvoje įgyvendinti arba šiuo metu įgyvendinami 33 pažeistose pelkėse (durpynuose), kurių bendras plotas 12 635 ha, o tai sudaro vos 2 proc. šalies pelkių. Atkūrus hidrologinį režimą visose nusausintose Lietuvos pelkėse, ŠESD emisijas teoriškai įmanoma sumažinti 63 proc., t. y. apie 6780 kt CO2e per metus. Gruntinio vandens lygio pakėlimas sausinimo pažeistose pelkėse vėl sudaro palankias bedeguones sąlygas durpėms kauptis ir skatina atsikurti visą ekosistemą.
Modeliavimu paremti moksliniai tyrimai rodo, jog jei ateityje sausinimo ir pelkių niokojimo mastai nemažės, žemės paviršiaus atšilimas bus dar didesnis.
Daugiau skaitykite Pelkių fondo parengtame informaciniame biuletenyje.
Leidiniai parengti įgyvendinant projektus: „Pelkių atkūrimo skatinimas darant poveikį teisėkūrai, didinant visuomenės sąmoningumą ir įtrauktį, siekiant šalies ŠESD emisijų sumažinimo“ (PELKĖS KLIMATUI). Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos lėšomis, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.
„Žemės ūkio paskirties durpynų atkūrimo skatinimas, didinant tikslinių grupių gebėjimus Lietuvos ir Lenkijos pasienio regione“ (SavePeatLands). Projektas finansuojamas Europos Sąjungos INTERREG Lietuva-Lenkija programa ir projekto partnerių lėšomis.
Comentários