Kasmet išgaunama apie apie 24 mln. tonų durpių, iš kurių apie 83 proc. iškasama Europoje, tad mūsų žemynas yra pagrindinis durpių gavybos regionas pasaulyje. Europoje intensyviai prekiaujama profesionaliąjai bei mėgėjiškai sodininkystei sukurtomis auginimo terpėmis, kurių sudėtyje vyrauja durpės. Didžioji auginimo terpėms tinkamų (aukštapelkinių) durpių dalis yra išgaunama Baltijos šalyse. Visgi, pastaruoju metu rinkoje atsiranda naujos kartos auginimo terpių – birių medžiagų mišinių be durpių arba su sumažintu durpių kiekiu.
Durpių pramonė, kaip ir intensyvus ūkininkavimas nusausintuose durpiniuose dirvožemiuose, neigiamai veikia aplinką, ypač biologinę įvairovę, klimato stabilumą, paviršinio vandens kokybę ir kt.
Klimato kaitos ir durpių žaliavų trūkumo netolimoje ateityje problemas, susijusias su durpių pramone ir sodininkyste, būtina spręsti pasitelkiant naujos kartos tvarias auginimo terpes be durpių arba su sumažintu durpių kiekiu jose.
Durpių pakaitalai arba alternatyvos – medžiagos, kurios gali pakeisti durpes sodininkystėje, žemės ūkyje ir kituose susijusiuose veiklos sektoriuose. Dauguma jų yra draugiškesnės aplinkai, nes sukelia mažiau aplinkosaugos problemų nei durpių naudojimas. Taigi, kas tai per medžiagos?
Durpių pakaitalai padeda mažinti durpynų eksploataciją, taigi, yra svarbūs aplinkosaugai, padeda saugoti bioliologinę įvairovę, durpių išteklius, prisideda prie globalaus klimato ir vandenų kokybės apsaugos. Tarp daugybės teikiamų naudų, galima išskirti atliekų mažinimą (pvz., perdirbtos medžiagos ir kompostas, padeda sumažinti pramoninių arba buitinių atliekų kiekį ir skatina žiedinę ekonomiką), dirvožemio gerinimą, socialinę ir ekonominę naudą (naudojant vietinius durpių pakaitalus skatinama vietos ekonomika, kuriamos darbo vietos perdirbimo ir gamybos sektoriuose), tvarių praktikų plėtojimą.
Daugiau infomacijos apie durpių pakaitalus - Informaciniame biuletenyje "Durpių pakaitalai".
Leidinys parengtas įgyvendinant projektą „Pelkių atkūrimo skatinimas darant poveikį teisėkūrai, didinant visuomenės sąmoningumą ir įtrauktį, siekiant šalies ŠESD emisijų sumažinimo“ (PELKĖS KLIMATUI). Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos lėšomis, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.
Comments